šerdukė

šerdùkė sf. (2) 1. želmenų skrotelės viduriukas: Pasėtus ir sudygusius javus gali voliot – diegam tai nieko n’iškadija, bile tik da šerdùkė nepasidarius Ig. 2. pagaliukas, ant kurio užmaunami vytuvai ar krijelis: Nudrožk kitą šerdùkę – senoji liko užlūžus bobukėj (trinkelėje) Mrj. Krijelį užmauni ant šerdùkės, o šerdùkę instatai in stovukus Plut.